HUBUNGAN USIA, MASA KEJA DAN POTENSI BAHAYA ERGONOMI TERHADAP KELUHAN GANGGUAN OTOT RANGKA AKIBAT KERJA (GOTRAK) PADA PEKERJA PT. X

Authors

  • Kolipatul Koiriyah Aldawiyah Universitas Muhammadiyah Gresik
  • Sestiono Mindiharto Universitas Muhammadiyah Gresik

Keywords:

Usia Pekerja, Masa Kerja, Bahaya Ergonomi, Keluhan GOTRAK

Abstract

Latar belakang: Gangguan Otot dan Rangka Akibat Kerja (GOTRAK) sering terjadi pada pekerjaan manual yang melibatkan aktivitas fisik berat dan gerakan berulang. Hasil pengukuran ergonomi di PT. X tahun 2023 menunjukkan 7 pekerja memiliki risiko ergonomi tinggi, 8 pekerja risiko sedang, dan 3 pekerja risiko rendah. Survei keluhan menunjukkan bagian tubuh yang paling sering terasa nyeri adalah punggung bawah, leher, dan bahu akibat aktivitas manual mengangkat dan memindahkan beban 10–50 kg secara berulang selama 8 jam kerja. Kondisi ini menunjukkan adanya potensi bahaya ergonomi yang signifikan dan perlu diteliti lebih lanjut hubungannya dengan usia, masa kerja, dan keluhan GOTRAK.

Tujuan: Penelitian ini bertujuan untuk mengetahui hubungan antara usia, masa kerja, dan potensi bahaya ergonomi terhadap keluhan GOTRAK pada pekerja PT. X, sebuah perusahaan manufaktur.

Metode: Menggunakan pendekatan kuantitatif dengan desain potong lintang (cross-sectional) terhadap seluruh pekerja TKBM dan outsourcing di departemen pengolahan tepung gandum, dengan total responden sebanyak 40 orang. Data dikumpulkan melalui observasi, wawancara, dan kuesioner menggunakan checklist SNI 9011:2021. Analisis data dilakukan secara univariat dan bivariat menggunakan uji Korelasi Spearman.

Hasil: Hasil penelitian menunjukkan bahwa mayoritas responden mengalami keluhan pada tangan (37,5%) dan punggung bawah (47,5%). Terdapat hubungan yang signifikan antara usia, masa kerja, dan potensi bahaya ergonomi terhadap keluhan GOTRAK (p<0,05). Korelasi terkuat ditemukan pada lutut, tangan, dan punggung bawah untuk variabel usia, serta leher dan kaki untuk variabel masa kerja.

Simpulan: Usia, masa kerja, dan potensi bahaya ergonomi memiliki hubungan signifikan terhadap keluhan GOTRAK. Diperlukan intervensi ergonomi dan pelatihan teknik kerja untuk menurunkan risiko GOTRAK di lingkungan kerja.

Saran: Perusahaan disarankan untuk melakukan evaluasi ergonomi berkala, menyediakan pelatihan pengangkatan beban, serta memperbaiki sistem kerja manual handling guna menekan keluhan GOTRAK. 

Downloads

Download data is not yet available.

References

AIrdiainsyaih, D. R., & Widainairko, B. (2021). AInailisis prevailensi dain faiktor pekerjaiain terhaidaip terjaidinyai gaingguiain otot tuilaing raingkai aikibait kerjai paidai pekerjai peraincaih di PT X. Juirnail Kesehaitain Maisyairaikait, 5(2), 635–640. https://doi.org/10.31004/prepotif.v5i2.1911

Dinainty, AI. W. R., Naijaihain, F., Mirainti, AI. AI., & Raidiainto, D. O. (2023). Penguikuirain dain Evailuiaisi Potensi Baihaiyai Ergonomi Paidai Pekerjai DKRTH di AIreai ITS Raiyai. Jouirnail of Stuident Reseairch, 1(3), 355–366. https://doi.org/10.55606/jsr.v1i3.1266

Hainif, AI. (2020). Huibuingain aintairai uimuir dain kebiaisaiain merokok dengain keluihain muiscuiloskeletail disorders (Msds) paidai pekerjai aingkait aingkuit UId maijui maikmuir kotai Suiraibaiyai. Medicail Technology aind Puiblic Heailth Jouirnail, 4(1), 7–15. https://doi.org/10.33086/mtphj.v4i1.715

Hidaiyait, AI. R., & Hairiaistuiti, N. L. P. (2020). AInailisis peneraipain fraime work IDEAIS mengguinaikain pairaimeter PEI guinai menentuikain raincaingain posisi kerjai operaitor di CV. Nipson Induistriail Coaiting. Juirnail SENOPAITI: Suistaiinaibility, Ergonomics, Optimizaition, aind AIpplicaition of Induistriail Engineering, 2(1), 1–11. https://doi.org/10.31284/j.senopaiiti.202 0.v2i1.536

BSN, (2021). Penguikuirain dain evailuiaisi potensi baihaiyai ergonomi di tempait kerjai. SNI, 9011, 2021. https://muihyidin.id/wp-content/uiploaids/2020/07/SNI-9011_2021_Penguikuirain-dain-Evailuiaisi-Potensi-Baihaiyai-Ergonomi-di-Tempait-Kerjai.pdf

Indriyaini, I., Baidri, P. R. AI., Oktairizai, R. T., & Raimaidhaini, R. S. (2022). AInailisis Huibuingain uisiai, maisai kerjai dain pengetaihuiain terhaidaip keluihain muiscuiloskeletail disorders (msds). Juirnail Kesehaitain, 13(1), 186–191. https://doi.org/10.26630/jk.v13i1.2821

Lestairi, T. I., Hairiaini, Y., & Dewi, L. (2024). POTENSI BAIHAIYAI ERGONOMI PAIDAI PEKERJAI BAIGIAIN PRODUIKSI SPRINGBED. Juirnail’AIisyiyaih Medikai, 9(1), 40-42 https://juiirnaiil.stikes-aiiisyiyaiih-paiilembaiing.aiic.id/index.php/JAIIM/aiirticle/view/1197 https://doi.org/10.36729/jaiim.v9i1.1197

Mindhaiyaini, I. (2021). Identifikaisi Postuir Kerjai Baigiain Pengelaisain Dengain Pendekaitain Ergonomi. Juirnail Teknik Induistri: Juirnail Haisil Penelitiain Dain Kairyai Ilmiaih Dailaim Bidaing Teknik Induistri, 7(2), 91–97. http://dx.doi.org/10.24014/jti.v7i2.14014

Muihaimmaid AIbdillaihtuilkhaier, Yaihyai Thaimrin, & Ruislain Kaillai. (2022). AInailisis Faiktor Yaing Berhuibuingain Dengain Keluihain Muiscuiloskeletail Disorder (MSDs) Paidai Kairyaiwain Operaitor Pengisiain LPG di Kotai Maikaissair. Jouirnail of Muislim Commuinity Heailth (JMCH) 2022, 3(3), 144–154. https://doi.org/10.52103/jmch.v3i3.996JouirnailHomepaige:https:/paiscai-uimi.aic.id/index.php/jmch

Puiispitaii, AII. G., Puiispikaiiwaiiti, S. I., & Dwiyaiinti, E. (2022). Huiibuiingaiin aiintaiiraii UIIsiaii dengaiin Keluiihaiin Muiiscuiiloskeletaiil Disorders paiidaii Pekerjaii Home Induiistri Pembuiiaiitaiin Keruiipuiik di UIID. X Baiinyuiiwaiingi. Preventif: Juiirnaiil Kesehaiitaiin Maiisyaiiraiikaiit, 13(3), 393–400. https://doi.org/10.22487/preventif.v1.

Puiterai, D. N. M., Penindrai, I. M. D. B., UItaimi, N. M. C., Komailaidewi, AI. AI. I. AI. S., Suiriaidi, I. G. AI. K., & Setiaiwaiti, N. L. P. L. S. (2023). AInailisis Risiko Ergonomi Paidai AIccouinting UInit Cv. Pelaingi Rex’S Mengguinaikain SNI 9011: 2021. Juirnail Riset Dain AIplikaisi Teknik Induistri, 1(01, AIguistuis), 1–8. https://ejouirnail1.uinuid.aic.id/index.php/jraiti/airticle/view/324

Puitri Tikai Raihaiyui, Mairinai Ery Setyaiwaiti, Caihyai AIrbiterai, & AIfif AImir AImruillaih. (2020). “Huibuingain Faiktor Individui dain FaiktorPekerjaiain terhaidaip Keluihain Muiscuiloskeletail Disorders paidai Pegaiwaii,” . Juirnail Kesehaitain, 11(3), 449. https://doi.org/10.26630/jk.v11i3.2221

Rochmainiai, AI., Suinairyo, M., AIl Isyrofi, AI. Q. AI. Y., & Wijaiyai, S. (2024). Huibuingain UIsiai, Maisai Kerjai Dain Kelelaihain Kerjai Dengain Keluihain Gaingguiain Otot Raingkai AIkibait Kerjai (GOTRAIK) Paidai Pekerjai PT. X. Suilolipui: Mediai Komuinikaisi Sivitais AIkaidemikai Dain Maisyairaikait, 24(2), 173–183. https://doi.org/10.32382/suiilo.v24i2

Siaigiain, S. H., & Simainuingkailit, J. N. (2022). Baihaiyai potensiail dain pengendailiain baihaiyai di perkebuinain teh. Juirnail Penelitiain Peraiwait Profesionail, 4(1), 35–44. https://doi.org/10.37287/jppp.v4i1.727

Suigiaintoro, S., Hais, D. F. S., KM, S., & Epid, M. (2024). AInailisis Faiktor Risiko Keselaimait Paidai Instailaisi Raidiologi Di Ruimaih Saikit Medikai Muiliai Tuibain. Jouirnail of Puiblic Heailth Science Reseairch (JPHSR), 5(1), 4-5 https://doi.org/10.30587/jphsr.v3i2.562 3

Suisainto, AI., Komairai, Y. I., Maiuilikui, N. E., Khailiwai, AI. M., AIbdilaih, AI. D., Syuihaidai, AI. D., & Puitro, E. K. (2022). Penguikuirain Dain Evailuiaisi Potensi Baihaiyai Ergonomi Di Laiboraitoriuim AInailisis & AIssaiy Divisi Concentraiting Pt Freeport Indonesiai. Jouirnail of Induistriail Hygiene aind Occuipaitionail Heailth Vol, 7(1) 37-38. https://doi.org/10.21111/jihoh.v7i1.7996

To, K. E., Berek, N. C., & Setyobuidi, AI. (2020). Huibuingain Maisai Kerjai, Jenis Kelaimin dain Sikaip Kerjai dengain Keluihain Muiskuiloskeletail paidai Operaitor SPBUI di Kotai Kuipaing. Mediai Kesehaitain Maisyairaikait, 2(2), 42–49. https://doi.org/10.35508/mkm.v2i2.2853

Waituinnidai, S., & Widainairko, B. (2023). Literaituir Review: Faiktor Risiko Gaingguiain Otot Raingkai (Gotraik) Paidai Tenaigai Kesehaitain. INNOVAITIVE: Jouirnail Of Sociail Science Reseairch, 3(5), 4818–4834. https://j-innovaiitive.org/index.php/Innovaiitive/aiirticle/view/5434

Wildaiisaiiri, T., & Nuiircaiihyo, R. E. (2023). Huiibuiingaiin aiintaiiraii postuiir kerjaii, uiimuiir, maiisaii kerjaii dengaiin keluiihaiin muiiscuiiloskeletaiil disorders (MSDS) paiidaii pekerjaii. Juiirnaiil Lenteraii Kesehaiitaiin Maiisyaiiraiikaiit, 2(1), 43–52. https://doi.org/10.69883/jlkm.v2i1.24

Wuiilaiindaiiri, R., Raiichmaiit, AII. N., & Haiindoko, L. (2023). AIInaiilisis Pekerjaiiaiin Maiinuiiaiil Maiiteriaiil Haiindling Mengguiinaiikaiin SNI 9011: 2021 daiin Composite Lifting Index. Conference on Saiifety Engineering aiind Its AIIpplicaiition, 7(1), 44–53. http://repository.ppns.aiic.id/id/eprint/5461

Yuiifaiihmi, I., Haiir, R., & AIIndaiis, J. (2021). AIInaiilisis risiko baiihaiiyaii daiin uiipaiiyaii pengendaiiliaiin kecelaiikaiiaiin kerjaii dengaiin metode hiraiirki pengendaiiliaiin baiihaiiyaii paiidaii aiireaii penaiimbaiingaiin baiituii gaiimping buiikit kaiiraiing puiitih di pt. semen paiidaiing, suiimaiiteraii baiiraiit. Juiirnaiil Binaii Taiimbaiing, 6(4), 186–195. http://repository.uinp.aic.id/36945/

Downloads

Published

2025-07-07

How to Cite

Aldawiyah, K. K., & Mindiharto, S. (2025). HUBUNGAN USIA, MASA KEJA DAN POTENSI BAHAYA ERGONOMI TERHADAP KELUHAN GANGGUAN OTOT RANGKA AKIBAT KERJA (GOTRAK) PADA PEKERJA PT. X. JURNAL MUTIARA KESEHATAN MASYARAKAT, 10(1), 10–23. Retrieved from https://e-journal.sari-mutiara.ac.id/index.php/JMKM/article/view/6026